Prieš kelius nuklojant sniegui ar jį padengiant vos matomam ledo sluoksniui atsakingai paruošiame automobilį – jį apauname patikimomis padangomis, langų plovimo skysčio bakus užpildome ir labai žemoje temperatūroje neužšąlančiu skysčiu, o priverstinis apsilankymas autoservise kartais tampa puikia proga patikrinti ir visos transporto priemonės būklę. Visgi, kaip rodo statistika, dažnai patys pamirštame pasikartoti svarbiausias vairavimo taisykles. Kadangi šaltuoju metų periodu gerokai išauga eismo įvykių skaičius, ekspertas siūlo prisiminti, kokių klaidų geriausia nedaryti.
Namų darbai prieš sėdant už vairo
Kaip pataria ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius, prieš išriedant į kelią visų pirma pataria tinkamai pasiruošti kelionei. Kokybiškos padangos yra vienas svarbiausių veiksnių, užtikrinančių, kad ji baigtųsi be incidentų – juk šaltuoju sezonu nenumatytos situacijos įvyksta važiuojant ir nedideliu greičiu. Išsiruošus į tolimesnes keliones automobilyje taip pat vertėtų turėti kastuvą, tempimo lyną ir šiltų rūbų – jie gali gerokai pagelbėti tiesiog laukiant pagalbos.
Ekspertas akcentuoja, kad būtina nuolat stebėti oro temperatūrą ir kelio dangą – jei ši bent kiek drėgna, o oro temperatūra svyruoja vos keliais laipsniais aukščiau nulio, jau atsiranda rizika plikledžiui formuotis. Turint įtarimų dėl jo susidarymo, matant, kad kelio danga blizgi, patariama važiuoti lėčiau. Taip pat įsitikinti, ar slidu, galima švelniai spustelėjus stabdžio pedalą – jei ratai ims slysti, akivaizdu, kad kelio danga padengta sniego ar ledo sluoksniu. Žinoma, prieš atliekant tokį eksperimentą būtina įsitikinti, kad taip elgtis yra saugu ir aplink nėra kitų transporto priemonių.
Ką daryti pradėjus slysti
R. Pocius perspėja, kad ypatingai budriems reikia būti keliaujant tiltais ar viadukais, nes nuo vandens paviršiaus kylanti drėgmė ir ypač rytais pasitaikantys temperatūros skirtumai gali padėti formuotis plikledžiui. Taip pat arčiau vandens telkinių esančiose žemesnėse vietose temperatūra paprastai būna žemesnė, tad ir plikledžio tikimybė – didesnė. Svarbu prisiminti ir tai, kad atsižvelgus į tiltų konstrukcijų apsaugą nuo neigiamo poveikio, ant jų kartais negalima naudoti dažniausiai kelio barstymui naudojamų efektyvių natrio chlorido druskų, dėl ko kelias tose vietose gali būti slidesnis.
Visgi, net ir įvertinus visus veiksnius pasitaiko, kad automobilis kelyje pradeda slysti ir tampa nekontroliuojamu, todėl itin svarbu žinoti ir tai, kaip elgtis tokiose situacijose. Visų pirma, būtina nepanikuoti ir vengti staigių judesių, nes apsisukimo kelyje ar nuvažiavimo nuo jo tikimybę didinantis staigus stabdymas yra viena dažniausiai pasitaikančių vairuotojų daromų klaidų.
„Užblokavus ratus stabdymo kelias tampa labai neefektyvus, kur kas sunkiau suvaldyti automobilį. Tad jei pradėjote slysti, geriausia stabdyti įjungiant žemesnę pavarą, kas sulėtins automobilį. Vairuojant naujesnius automobilius išsilaikyti kelyje padeda į transporto priemones įmontuotos pažangios saugumo technologijos, tačiau jomis visiškai pasikliauti negalima – už savo saugumą visgi labiausiai esame atsakingi mes patys. Tad tik iškritus pirmoms snaigėms pasikartotos saugaus vairavimo pamokos, atstumo laikymasis ir mažesnis greitis gali tapti svarbiausiais veiksniais, padedančiais saugiai pasiekti kelionės tikslą“, – teigia ERGO atstovas.
