80% nukentėjusių nuo seksualinio smurto niekur nesikreipia pagalbos. Kas antra moteris ir kas trečias vyras seksualinį smurtą patiria artimoje aplinkoje. Gruodžio 6-7 dienomis Vilniuje vykusios konferencijos „Tik TAIP reiškia TAIP” metu buvo pristatyta viena iš priemonių mažinti seksualinį smurtą – Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras. Šio centro darbą koordinuoja kelios nevyriausybinės organizacijos, turinčios ilgametę darbo patirtį su seksualinio smurto aukomis. Be to, konferencijos metu gerąja praktika dalijosi viešnia iš Islandijos.
Pagalba teikiama 24 valandas per parą
Lietuvoje vis dar neturime sistemos, padedančios seksualinės prievartos aukoms. Tuo tarpu Išprievartavimo krizių centro projektų vadovė Hulda Hrönn Björgúlfsdóttir konferencijos metu dalijosi Islandijos gerąja praktika kovojant su seksualiniu smurtu. Prieš 30 metų šios šalies sostinės Reikjaviko ligoninėje buvo įkurtas Išprievartavimo krizių centras, 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę teikiantis pagalbą asmenims, nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos.
„Šis centras yra pirmoji pagalba seksualinę prievartą patyrusioms moterims. Centro patalpos yra saugomos, o šiuo metu čia dirba 7 gydytojai, daugiau kaip 20 slaugytojų ir 8 psichologai. Visi specialistai yra vienoje vietoje, tad nukentėjusiam niekur nereikia vykti papildomai. Be to, bendradarbiaujame su teisininkais, kurie esant reikalui taip pat atvyksta į mūsų centrą“, – pasakoja Hulda.
Pasak jos, medikai, dirbantys Išprievartavimo krizių centre, turi ne mažesnę nei 2 metų darbo ligoninės priimamajame patirtį ir yra išklausę specialius mokymus, kaip bendrauti su seksualinį smurtą patyrusiu asmeniu.
„Nuo seksualinio smurto nukentėjęs žmogus pirmiausiai yra apžiūrimas ir gali pasirinkti, kokios pagalbos šiuo metu jam labiausiai reikia. Asmeniui pageidaujant, iškviečiamas advokatas bei siūloma psichologo pagalba. Be to, pareiškus norą, į centrą gali atvykti policijos pareigūnas, besispecializuojantis su seksualinės prievartos nusikalstamomis veikomis. Tačiau labai svarbu pabrėžti, jog policija kviečiama tik aukai išreiškus valią, o pokalbyje kartu dalyvauja ir advokatas, kuris padeda bei tarpininkauja šiuo sudėtingu laikotarpiu. Žinoma, ne visada seksualinį smurtą patyręs asmuo iš karto nori kreiptis į policiją. Todėl visi centre surinkti įrodymai yra saugomi iki 12 mėnesių, jei žmogus apsigalvotų ir norėtų pradėti teisinius procesus“, – pažymi H. Hrönn Björgúlfsdóttir.
Išprievartavimo krizių centro projektų vadovės teigimu, labai svarbu kiek įmanoma greičiau suteikti tiek medicininę, tiek emocinę pagalbą nukentėjusiam. Tai ne tik sumažina trauminę patirtį, bet ir padeda išvengti lytiniu keliu plintančių ligų.
Taip pat, nors centras iki šiol priėmė nuo 12 metų ir vyresnius vaikus, kurie turi atvykti su tėvais, globėjais ar vaikų teisių institucijomis, nuo kitų metų Išprievartavimo krizių centre galės apsilankyti visi vaikai nuo 0 iki 17 metų. Žinoma, lydimi tėvų, globėjų ar specialistų.
Ragina netylėti
Anot Huldos, dažniausiai nuo seksualinio smurto nukenčia moterys, net 95% į centrą besikreipiančių asmenų yra moteriškos lyties. Praėjusiais metais centras priėmė 198 nuo seksualinės prievartos nukentėjusius asmenis, dauguma jų buvo moterys, nukentėjusios nuo draugų ar pažįstamų.
Specialistė ragina ir lietuvius nebijoti kalbėti apie savo traumines patirtis. Pasak jos, nors Islandija maža šalis, čia gyvena vos trys šimtai septyni tūkstančiai žmonių, kai kurie nuo seksualinio smurto nukentėję asmenys nebijo išeiti į gatves ar garsiai pasakoti savo istorijas, atskleisdami tapatybes.
„Žmonės ieško teisingumo ir nori būti išklausyti. Nors nukentėjusieji sulaukia daug paramos, tačiau taip pat sulaukia ir neapykantos. Seksualinės prievartos ar išprievartavimo atveju bendruomenė pasidalija į dvi dalis – kažkas pažįsta auką, o kažkas nusikaltėlį. Įvykdžiusieji nusikaltimą nėra šiaip pikti vyrukai su gobtuvu ant galvos bei juodais drabužiais. Tai normalūs vyrai, kurie daro baisius dalykus. Jie taip pat turi savo istorijas, kurias pasakoja žiniasklaidoje.
Tad kalbėti apie savo traumines patirtis nėra lengva, tačiau nukentėjusieji tai daro dėl kilnaus tikslo – norėdami pasiekti teisingumą bei pagerinti sistemos veiklą”, – pasakoja Išprievartavimo krizių centro projektų vadovė.
Specialistai kviečia anonimiškai dalintis savo istorijomis:
https://www.ribologija.lt/klausimai-ir-istorijos
Šis straipsnis yra projekto „Seksualinis smurtas, nuo metodinio palaikymo iki prevencijos
organizavimo“ finansuojamo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dalis.
