Įsibėgėjus rudeniniam automobilių spūsčių sezonui, kelio ženklai ir šviesoforai dažnai nebeužtikrina saugaus ir sklandaus eismo gatvėse. Praktika rodo, kad tokiais atvejais chaosą keliuose geriausiai išsprendžia ne technika, o žmogaus ranka. Sutrikus eismui, gatvėse ir sankryžose pasirodo sunkioji artilerija – eismo reguliuotojai. Draudikai įspėja, kad jų rodomų signalų nepaisymas vairuotojams gali baigtis ne tik bauda, bet ir itin išaugusia eismo nelaimių rizika.
„Vairuotojai yra įpratę, kad automobilių judėjimą keliuose reguliuoja šviesoforai ir kelio ženklai, todėl su eismo reguliuotojais susidūrę jo dalyviai dažnai sutrinka ir nežino, kaip elgtis. Kadangi toks eismo reguliavimo būdas mūsų gatvėse yra nedažnas, didelė dalis vairuotojų negeba suprasti eismo reguliuotojų rodomų signalų. Tačiau svarbu pabrėžti, kad vietose, kur eismas yra intensyvus, pavyzdžiui, judriose gatvėse piko metu, įvykus didesnei eismo nelaimei ar per dideles miesto šventes arba sporto renginius, eismą reguliuojantys pareigūnai yra nepakeičiama būtinybė“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.
Draudikas atkreipia dėmesį, kad eismą reguliuojančius pareigūnus vairuotojai dažniausiai gali sutikti judriausiose didmiesčių gatvėse bei sankryžose, susidarius sudėtingesnėms eismo sąlygoms. „Pastarąjį mėnesį reguliuotojus galėjome matyti didžiuosiuose šalies miestuose piko metu, nes automobilių srautai buvo per dideli, kad šviesoforų ciklai sklandžiai subalansuotų transporto priemonių eiles“, – pasakoja draudimo bendrovės Transporto žalų skyriaus vadovas.
Pasak draudiko, dažnai eismo reguliuotojai atsiranda ir tuomet, kai intensyvaus eismo gatvėje įvyksta avarija ir dėl eismo įvykio būtina užtikrinti automobilių apvažiavimą bei pėsčiųjų saugumą. „Pareigūnai reguliuoja eismą ir gedimų atvejais, kuomet dingsta elektra arba šviesoforas sugadinamas per eismo įvykį. Didelių renginių ir miesto švenčių metu taip pat neišsiverčiama be eismo reguliuotojų pagalbos. Tuomet jie privalo subalansuoti netipinius eismo srautus”, – pažymi A. Gučius.
Reguliuotojo signalai – eismo tvarkai
Draudimo bendrovės atstovo teigimu, įsiminti pagrindinius eismo reguliuotojų gestus nėra itin sudėtinga, kadangi jų yra vos trys: „Eismo reguliuotojo ranka pakelta aukštyn reiškia, kad visi eismo dalyviai privalo sustoti ir eismas yra draudžiamas. Abi rankos ištiestos į šalis arba nuleistos – automobiliams, esantiems reguliuotojo šonuose, leidžiama važiuoti tiesiai ir sukti į dešinę pusę, pėstieji, esantys reguliuotojo šonuose, gali saugiai kirsti kelią. Tačiau eismo reguliuotojui iš priekio bei nugaros eismas yra draudžiamas“.
Pasak A. Gučiaus, lengviausia pastarąjį signalą suprasti, brėžiant trajektoriją pagal eismo reguliuotojo rankų padėtį. „Ji tarsi padalina sankryžą į dvi dalis ir nurodo, kurioje dalyje eismas yra leidžiamas“, – paaiškina draudikas.
Draudimo bendrovės atstovas atkreipia dėmesį, kad į priekį ištiesta dešinė ranka reiškia, jog iš kairės reguliuotojo pusės leidžiama važiuoti visomis kryptimis, iš eismo reguliuotojo priekio – eismas galimas tik į dešinę, iš dešiniojo šono ir nugaros – eismas yra draudžiamas.
„Kai kelyje sutinkame judėjimą reguliuojantį pareigūną, svarbu žinoti, kad tuomet eismo dalyviams nebegalioja nei šviesoforo signalai, nei kelio ženklai. Eismo reguliuotojo signalai tampa vieninteliu teisėtu reguliavimo būdu, todėl vairuotojams ypatingai svarbu išlikti dėmesingiems ir susikaupus sekti eismo reguliuotojo elgesį bei kitų transporto priemonių judėjimą. Taip pavyks užtikrinti sklandesnį eismą, esant sudėtingoms aplinkybėms“, – pabrėžia A. Gučius.
Spūstyse svarbu atisakyti rizikų
Patekus į didelę spūstį, draudimo ekspertas pataria laikytis saugaus atstumo tarp automobilių, atsisakyti noro staiga rikiuotis į kitą eilę, galvojant, kad joje eismas vyks greičiau. „Net ir esant trumpalaikiam eismo atlaisvėjimui, itin svarbu neviršyti greičio“, – teigia draudikas.
Pasak A. Gučiaus, susidarius spūstims keliuose, vairuotojams svarbiausia išlikti atidiems, pamiršti skubėjimą ir atsisakyti rizikingų mėginimų kuo greičiau ją įveikti.
Jovita Aukštuolytė Minderienė
Komunikacijos vadovė Baltijos šalims
