Vyriausybei vakar paskelbus pagalbos paketą gyventojams, nevyriausybininkai ir mokslininkai abejoja jo veiksmingumu. Nors dalis priemonių – reikalingos, tačiau abejonių kelia 200 milijonų, numatytų kaip vienkartinės išmokos pensininkams.
„Pensijos yra itin mažos ir jas būtina didinti, bet vienkartinių išmokų skyrimas neatsižvelgiant į tai, kokias pajamas gauna konkretus žmogus labiau primena priešrinkiminį korupcinį sprendimą nei tvarų pensijų didinimą. Vietoje to būtina didinti pačias mažiausias išmokas, pavyzdžiui, šalpos pensijas nuo vaikystės neįgaliems asmenims ir pasiekti tuos žmones, kurie šiuo metu yra pažeidžiamiausi. Mes visi kaip bendruomenė turime atsakyti į klausimą, ar spręsdami krizės pasekmes, remsimės vienadieniais sprendimais, ar ieškosime tvarių, ilgalaikių sprendimų, kurie ateityje neštų grąžą tiek pensininkams visiems Lietuvos piliečiams“, – sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
„Šalys visoje Europoje ir už jos ribų skelbia Covid-19 ekonominių ir socialinių pasekmių švelninimo priemones. Visgi tarp jų neteko matyti vienkartinių pensijų padidinimų, tuo labiau prieš pat rinkimus. Pensininkai daug labiau išlos, jei priemonės bus kuo tikslingiau nukreiptos į ekonomikos stabilizavimą, pagalbą žmonėms išlaikyti darbo vietas, pagalbą netekusiems darbų, pajamų netekusioms šeimoms su vaikais. Nuo to priklausys, ar nekils dar viena masinės darbingų žmonių emigracijos banga iš Lietuvos, priklausys Sodros įmokų pensijoms surinkimas ir pensijų dydžiai ilgalaikėje perspektyvoje.“ – sakė Jekaterina Navickė, Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros mokslininkė.
Apie 200 nevyriausybinių organizacijų ir Vilniaus universiteto mokslininkai balandžio pradžioje kreipėsi į Vyriausybę, ragindami užtikrinti adekvačias pajamas labiausiai nuo krizės nukentėsiantiems žmonėms.
Dr. Jekaterina Navickė
Vilniaus universiteto Socialinės politikos katedros mokslininkė
