Telefonas, kompiuteris ir televizorius – su šiais įrenginiais daugelis lietuvių kasdien praleidžia bent po kelias valandas, o kai kurie – ir daugiau nei 7 valandas, rodo „Telia“ užsakymu atliktas tyrimas. Bet žmonės supranta, kad nuo ekranų retkarčiais verta pailsėti: kas ketvirtas tyrimo dalyvis yra išbandęs skaitmeninę detoksikaciją. Jos naudą patvirtina ir patys žmonės, ir sveikatos specialistai.
„Technologijos užpildė mūsų gyvenimus, nuo darbo ir bendravimo, iki žaidimų, pramogų ir kitokių būdų praturtinti laisvalaikį. Ir nors į virtualų pasaulį persikėlė nemaža dalis mūsų gyvenimo, svarbu atrasti balansą bei, kaip ir daugelyje gyvenimo sričių, jausti saiką. Juk nei filmai, serialai, nei socialinių tinklų įrašai, nei žaidimai ar kitos pramogos niekur nepabėgs, prie jų visada galėsite sugrįžti vėliau, o gyvenimas vyksta čia ir dabar“, – sako „Telia“ tvarumo vadovė Indrė Bimbirytė-Yun.
Svarbu jausti saiką
„Telia“ tyrimo duomenimis, 6 iš 10 žmonių tiek telefonu naudojasi, tiek televizorių žiūri nuo 1 iki 4 valandų per dieną, kompiuteriui tiek laiko skiria 41 proc. respondentų. Tuo tarpu daugiau nei 5 valandas su telefonu praleidžia 28 proc., kompiuteriu – net kas trečias (37 proc.) respondentas, o tiek laiko TV žiūrinčių yra dešimtadalis.
Pasak Skaitmeninės etikos centro ekspertės, Visuomenės sveikatos specialistės dr. Vilmos Liaugaudaitės, nuolatinis technologijų naudojimas kai kuriuos žmones sekina, juos ima kankinti nerimas ir tuomet įsisuka uždaras ratas: prastą psichologinę savijautą žmogus mėgina „gydyti“ nekontroliuojamai naršydamas internete. Taip gali išsivystyti įpročiai, kuriuos nutraukti gali būti itin sudėtinga.
„Tyrimų duomenimis, neigiamos pasekmės atsiranda tada, kai prisijungus prie skaitmeninės erdvės praleidžiama 4–5 val. ir daugiau per dieną, nuolat tikrinant savo socialinių tinklų paskyras, peržiūrinėjant elektronines parduotuves, žaidžiant žaidimus ar kitaip leidžiant laiką internete laisvalaikiu. Vienas iš probleminio elgesio internete rodiklių yra artimųjų reakcija ir asmeninė savijauta“, – pabrėžia V. Liaugaudaitė.
Pasak specialistės, probleminio interneto naudojimo bruožų yra daug: nuotaikų pokyčiai, ilgėjantis laikas prie ekrano, suirzimas – kai negali prisijungti, apatija ar nuobodulys ir pagerėjusi nuotaika naršant, perdėtas poreikis naršyti, sumažėjęs susidomėjimas kitomis veiklomis, savo pareigų apleidimas.
„Probleminis interneto naudojimas sukelia reikšmingus neigiamus pokyčius žmogaus asmeninėje, šeimos, socialinėje, švietimo, užimtumo ar kitoje svarbioje gyvenimo srityje. Todėl, ypač pandemijos metu, būtinas saikas ir laiko kontrolė naudojantis internetu. Technologijų svarbai tolydžio augant, gyvybiškai svarbu pabrėžti sveikus naudojimosi technologijomis įpročius, juolab, kad lošimų, žaidimų, pornografijos industrijos visame pasaulyje šiuo laikotarpiu gali aktyviai skatinti klientus praleisti kuo daugiau laiko įsitraukiant į šias veiklas“, – sako dr. V. Liaugaudaitė.
Skaitmeninę detoksikaciją išbandė kas ketvirtas
Vienas iš būdų sumažinti skaitmeninį stresą ir pailsėti nuo technologijų – vadinamoji skaitmeninė detoksikacija, kai tam tikrą laiką žmonės atsisako telefono, kompiuterio, televizoriaus ir kitų įrenginių, įtraukiančių į virtualų pasaulį.
„Telia“ tyrimo duomenimis, tai yra išbandęs kas ketvirtas (26 proc.) Lietuvos gyventojas. Dauguma jų (68 proc.) telefonus, kompiuterius ir TV buvo išjungę nuo vienos iki trijų dienų, o ilgesnę nei savaitės skaitmeninę detoksikaciją turėjo dešimtadalis bandžiusių.
- 10 įdomių faktų apie loterijas
- Akyliausi kiemo sargai – ne senjorai
- Sudoku Online: Žaisti sudoku internete
Nusprendusieji pailsėti nuo technologijų dažniausiai tai darė dėl to, kad jautėsi švaistantys laiką. Tarp kitų priežasčių – noras būti nepasiekiamu, geriau susikoncentruoti į darbą ar kitą veiklą, o beveik 3 iš 10 žmonių, praktikavusių skaitmeninę detoksikaciją, mano, jog per daug laiko leido socialiniuose tinkluose ar technologijos neigiamai veikė jų emocinę būklę.
Ar tai davė naudos? Tyrimo dalyviai sutaria: taip. Daugiau kaip pusė žmonių, kurie buvo atsisakę technologijų, pastebėjo padidėjusį produktyvumą, 45 proc. – pagerėjusią emocinę sveikatą, dar maždaug 3 iš 10 įvardijo, jog pagerėjo miegas bei pagreitėjo dėmesio koncentracija. Jokios naudos nepajautė tik dešimtadalis šių žmonių.
Devyni įspėjantys ženklai
Kaip žinoti, kad technologijų naudojimas pasiekė kritinę ribą ir, galbūt, atėjo metas išbandyti skaitmeninę detoksikaciją? Dr. V. Liaugaudaitė išskiria devynis ženklus, kurie signalizuoja apie perteklinį įsitraukimą į technologijas:
- Jaučiate poreikį tikrinti telefoną kas kelias minutes, nors žinote, kad greičiausiai nieko svarbaus neįvyko;
- Nerasdami telefono, palikę jį namuose arba automobilyje, jaučiate nerimą, stresą;
- Jaučiate didelį norą reguliariai tikrinti socialinių tinklų paskyras bijodami praleisti ką nors svarbaus;
- Darosi sunku sutelkti dėmesį į vieną dalyką išgirdus telefono signalą ir jo nepatikrinus;
- Peržiūrite ir atsakote į žinutes ar elektroninius laiškus net ir tada, kai tenka nutraukti kitą veiklą;
- Atrodo, kad prarandate laiko nuovoką naudodamiesi telefonu ir pastebite nedėmesingą naršymą internete;
- Einate miegoti vėlai arba atsikeliate anksčiau vien tam, kad galėtumėte pažaisti telefonu ar kompiuteriu;
- Pastebite, kad telefono naudojimas kartais sumažina jūsų produktyvumą;
- Reguliariai miegate su įjungtu telefonu laikydami jį po pagalve arba šalia lovos.
Tiesa, kad technologijų atsisakymas būtų sklandus, tam vertėtų iš anksto pasiruošti. Įspėkite savo draugus ir šeimos narius, kad kurį laiką būsite sunkiau pasiekiami. Taip pat suplanuokite, ką veiksite skaitmeninės pertraukos metu, pavyzdžiui, galite skaityti knygas, eiti pasivaikščioti, susitikti su draugais. Jei skaitmeninė detoksikacija truks ilgesnį laiką, kad neliktumėte visai izoliuoti, išmanųjį telefoną galite pakeisti paprastu mygtukiniu telefonu arba pašalinti socialinių tinklų ar kt. programėles ir išmanųjį naudoti tik skambinimo funkcijai atlikti.
Pasiekę užsibrėžtą tikslą, pagirkite ir apdovanokite save, pavyzdžiui, masažu, SPA ar kitais malonumais. Tuomet labiau vertinsite laiką be skaitmeninių įrenginių, o galbūt jų atsisakymas net taps jūsų nauju įpročiu.
„Telia“ užsakymu reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „KOG Institutas“. Iš viso apklausti 1 006 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 64 metų. Tyrimas atliktas 2021 m. rugpjūčio 25–31 dienomis.
Audrius Stasiulaitis
Telia Lietuva, AB
