Skaičiuojama, kad kasmet išmetame 2,12 mlrd. tonų atliekų. Netinkamai išmetamos atliekos ne tik gadina kraštovaizdį – theworldcounts.com duomenimis, kiekvienais metais 13 mln. tonų plastiko patenka į pasaulio vandenynus, užteršiama 280 mlrd. tonų požeminio vandens, o atliekų deginimo metu į orą yra išskiriamos nuodingos medžiagos. Vis tik perteklinio atliekų kiekio problemą galima išspręsti – tereikia atsakingai rūšiuoti atliekas ir stengtis jų kiekį pastebimai sumažinti.
Eglės Tamelytės, technologijų bendrovės „Samsung“ organizuojamo projekto moksleiviams „Solve for Tomorrow“ vadovės Baltijos šalyse, teigimu, šiemet atliktos apklausos metu tarp didžiausių grėsmių mus supančiai aplinkai Lietuvos jaunuoliai įvardijo oro užterštumą bei maisto švaistymą: „Nors lietuvių požiūris į aplinkos būklę yra pakankamai neigiamas, tačiau beveik 80 proc. apklaustųjų tvaresnį gyvenimo būdą sieja su atliekų rūšiavimu arba perdirbimu, o tai suteikia vilčių, kad ateityje išmestų atliekų, o kartu ir užterštos planetos problemą pavyks suvaldyti“.
Atliekų kiekį padės sumažinti šeši kasdieniai įpročiai
Pašnekovės teigimu, nors didžiausią atsakomybę dėl planetos užterštumo respondentai priskiria per mažam politikų indėliui sprendžiant aplinkosaugos problemas, tačiau daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų mano, kad kiekvieno iš mūsų kasdieniai įpročiai ilgainiui turi poveikį aplinkai. Tam, kad išmetamų atliekų kiekis būtų mažesnis, užtenka vadovautis paprastais patarimais:
Naudokite daugkartinę gertuvę. Nors daugelis iš mūsų daugkartinę gertuvę turime jau kurį laiką, tačiau ar visuomet ją pasiimame išeidami iš namų? Ją naudoti įvairiems skysčiams yra itin patogu, be to, taip galite ir sutaupyti. Daugkartinė gertuvė padeda išvengti ir vienkartinio taros naudojimo. Ar žinojote, kad vienas plastikinis buteliukas sąvartyne suyra net per 450 metų?
Pirkite išmintingai ir nepamirškite perdirbti. Sumažinti susidarančių atliekų kiekį galite pirkdami gaminius, kurių pakuotė yra mažesnė arba kurie yra supakuoti į medžiagas, kurias galima perdirbti. Be to, prieš įsigydami naują daiktą gerai apsvarstykite, ar tikrai jums jo reikia – didelė išmetamų daiktų dalis yra spontaniško apsipirkimo pasekmė, todėl parduotuvėje stenkitės pirkti tik tai, kas būtina.
Kompostuokite. Ar žinojote, kad net 25 proc. atliekų galima kompostuoti? Vaisių ir daržovių atliekos, kiaušinių lukštai, kavos tirščiai, nupjauta žolė ir lapai gali būti lengvai kompostuojami. Priklausomai nuo sąlygų, per 3–12 mėnesių galite turėti komposto, kurį galėsite naudoti sode. Sutaupysite trąšų, o jei auginate savo daržoves, tikėtina, kad pagerės derlius. Organinės medžiagos taip pat veiks kaip kempinė, sugerianti daugiau vandens, o tai reiškia, kad jums gali nereikėti tiek daug laistyti augalų.
Venkite vienkartinių maisto ir gėrimų indų. Kai tik įmanoma, stenkitės vengti vienkartinių kavos puodelių, indų, šiaudelių ir servetėlių. Kai kurios kavinės net suteikia nuolaidą kavai už tai, kad atsinešate savo puodelį. Atminkite, kad vienkartinio panaudojimo gaminiai iš plastiko anksčiau ar vėliau atsidurs sąvartyne ir irs daugelį metų.
Apsipirkite antrų rankų parduotuvėse. Prieš eidami pirkti ko nors naujo, apsvarstykite galimybę įsigyti naudotą daiktą, nes tai taip pat gali padėti sutaupyti daug pinigų. Pirkdami dėvėtus daiktus ne tik paremsite vietos labdaros organizacijas, bet ir išgelbėsite daiktus, kad jie neatsidurtų sąvartyne. Jei susikaupė nebedėvimų drabužių ar nebenaudojimų daiktų – neskubėkite jų išmesti. Naudodamiesi mobiliosiomis programėlėmis ar prisijungę prie socialinių tinklų grupių galite lengvai daiktus parduoti ar išmainyti į kitus.
Sumažinkite išmetamo maisto kiekį. Maisto švaistymas – didžiulė problema, kadangi kasmet yra išmetama net trečdalis viso pasaulio maisto produktų. Tam, kad nereikėtų švaistyti maisto, būtina atsakingai suplanuoti savo meniu. Skiriant 15 minučių per savaitę šaldytuvo ir virtuvės spintelių turinio peržiūrai bei maisto plano sudarymui galima reikšmingai sumažinti išmetamų maisto atliekų kiekį ir sutaupyti pinigų.
*Apklausą 2022 m. rugpjūtį atliko „Samsung Electronic Baltics“, bendradarbiaudama su tyrimų agentūra „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 15–25 metų amžiaus respondentai: Lietuvoje – 250, Latvijoje – 250, Estijoje – 250.
Rina Radžiūnė
