Širdies ir kraujagyslių ligos pareikalauja daugiausia žmonių gyvybių ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Tokius duomenis skelbia tiek šalies Higienos institutas, tiek Pasaulio sveikatos organizacija. Medikai taip pat skaičiuoja, kad nuo šių ligų miršta daugiau žmonių, nei nuo visų formų vėžio kartu sudėjus. Todėl, siekiant atkreipti dėmesį į tokią nerimą keliančią situaciją, kviečiame rūpintis savimi, daugiau dėmesio skirti sveikai gyvensenai ir šių ligų gydymui bei prevencijai.
Nuo kraujotakos sistemos ligų pernai Lietuvoje mirė 23 tūkst. gyventojų. 2020-aisiais jos buvo 53 proc. visų mirties atvejų priežastis. Planetos statistika – dar iškalbingesnė. Pasaulinės širdies federacija praneša, kad širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pirmaujančia mirties priežastimi – jos kasmet pasaulyje pareikalauja po 18,6 mln. gyvybių.
Tiek gyventojų turi Čekija ir Šveicarija kartu sudėjus. Todėl ne veltui skirtingos sveikatos organizacijos ir pasaulio medikai skambina pavojaus varpais – per COVID-19 pandemiją, keliančią papildomų rizikų kiekvienam, rūpintis savimi, dalyvauti prevencinėse programose, reguliariai lankytis pas gydytojus yra gyvybiškai svarbu.
Taip pat būtina mažinti rizikos veiksnius, lemiančius širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi. Pagrindinės priežastys, kodėl šios ligos užklumpa pacientus, yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, išaugusi „blogojo“ cholesterolio koncentracija kraujyje, nesveika mityba, mažas fizinis aktyvumas. Šioms ligoms įtakos turi ir antsvoris, nutukimas, cukrinis diabetas, stresas, piktnaudžiavimas alkoholiu.
Sveikatos specialistai šiuo metu stebi ir papildomus rizikos šaltinius. Anot medikų, ligos šiandien vystosi ir dėl oro taršos bei klimato kaitos. Faktai vėlgi iškalbingi. Ekspertų skaičiavimu, aplinkos oro tarša numatomą gyvenimo trukmę sutrumpino maždaug 2,9 metų, per metus suskaičiuojama apie 8,8 mln. perteklinių mirčių dėl šios priežasties.
Klimato kaita, dėl kurios patiriami dideli temperatūrų svyravimai ir vis dažniau užplūsta ekstremalaus karščio bangos, gali lemti miokardo infarkto išsivystymą ar prastesnę klinikinę būklę.
Visgi būdų sau padėti yra. Medikai pirmiausia rekomenduoja sumažinti padidėjusio cholesterolio kiekį kraujyje. Jis vadinamas vienu pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų sukėlėjų, todėl specialistai ragina neignoruoti jo perviršio ir rinktis sveiką gyvenimo būdą. Padidėjusiam „blogojo“ cholesterolio kiekiui kraujyje sumažinti neretai pasitelkiami ir medikamentai.
Vieni efektyviausių – statinai. Jie slopina „blogojo“ ir skatina „gerojo“ cholesterolio gamybą organizme ir saugo nuo miokardo infarkto ar insulto vystymosi. Tai rodo ir moksliniai tyrimai. Pasak mokslininkų, pradėjus vartoti statinus, artimiausius 3–5 metus širdies ir kraujagyslių ligų rizika sumažėja 22 proc., o tikimybė mirti – penktadaliu.
Medikai priduria: svarbu ir rūpintis savimi. Todėl jie ragina kuo daugiau dėmesio skirti sau ir savo sveikatai. O pradėti siūlo nuo rūpinimosi savo širdimi, sveikos mitybos, žalingų įpročių atsisakymo, sporto ir apskritai didesnio fizinio aktyvumo. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas netgi vietovėse, kuriose fiksuojama didelė oro tarša, turi teigiamą poveikį sveikatai.
Mylėti savo širdį privalu kasdien, todėl reikėtų nepamiršti gyventi sveikai ir kuo didesnį dėmesį skirti širdies ir kraujagyslių ligų gydymui bei prevencijai.
