Vos prieš kelias dienas paskelbtas 2021 m. skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indeksas (DESI) rodo, jog nors moterų gretos darbo rinkoje po truputį gausėja. Vis tik mūsų šalyje IT specialistės moterys sudaro tik 24 proc., o Europos Sąjungos vidurkis tesiekia apie 19 procentų. Andželika Rusteikienė, Lietuvos Junior Achievement direktorė, sako, kad profesijų pasirinkimai ir stereotipai apie jas susiformuoja anksti, dar mokykloje – todėl organizacija su savanoriais iš technologinių įmonių surengė Pabradės, Anykščių, Panevėžio ir Ukmergės mergaitėms programą mokytis šių įgūdžių ir atrasti savyje verslumo gyslelę.
Šioje programoje, besimokydamos verslumo, lyderystės, darbo komandoje ir kitų gebėjimų, merginos kuria mobiliųjų programėlių prototipus – taip jos praktikuojasi pagrįsti savo idėjas ir jas realizuoti tikrovėje.
Mergaitės gali būti verslios ir technologiškai pažangios
Pasak A. Rusteikienės, kuri ir inicijavo šią programą, jos dalyvių atsiliepimai – fantastiški, merginoms labai patinka, kad gali pačios veikti, klysti ir ieškoti alternatyvių sprendimų, galiausiai pažinti dalykus, kurie yra fundamentalūs ir bus reikalingi, kai jos baigs mokyklą. Dalyvės atranda savo stiprybes arba silpnybes, kas joms natūraliai sekasi, kas įdomu, o pakeliui sulaužo daug stereotipų apie tai, kad mergaitės negali būti verslios ir technologiškai pažangios.
Kuria programėlių prototipus
„Western Union“ jau ne vienerius metus bendradarbiauja su „Lietuvos Junior Achievement“ organizacija ir remia antreprenerystės programas. Skaitmeninių ir verslumo įgūdžių mokymai mergaitėms (Digital and Entrepreneurial Skills for Girls) – naujas projektas, kuris startavo šį rudenį.
Lina Obelenė, „Western Union Lietuva“ pinigų plovimo prevencijos vyresnioji specialistė ir šios programos mentorė, pasakoja, kad ją labai motyvavo savanoriavimas šiame projekte.
„Rugsėjį turėjau galimybę 9 ir 10 klasių merginas mokyti skaitmeninio verslumo, paskatinti domėtis šia tema, o galbūt net pabaigus mokyklą pasirinkti IT specialybę. Projekte jos kūrė prototipus mobiliųjų programėlių, kurios padėtų išspręsti vieną iš trijų atsitiktinai parinktų socialinių problemų: žalingi įpročiai, skurdas, plastiko vartojimas. Merginos turėjo sugalvoti savo mobiliosios programėlės koncepciją – kaip programėlė padės išspręsti problemą, kokias paslaugas ar produktus ji pasiūlytų ir kas būtų tikslinis jos vartotojas“, – pasakoja L. Obelenė.
Padaro didelį įspūdį
Moterų trūkumo verslo bei IT sektoriuose problema aktuali visame pasaulyje. Kaip skelbia Europos Komisija, jei jų skaitmeniniame sektoriuje dirbtų tiek pat kiek vyrų, Europos Sąjungos BVP kasmet būtų maždaug 9 mlrd. Eur. didesnis. Verslo savanorių mentorystė labai svarbi siekiant įkvėpti mergaites rinktis profesijas skaitmeninių technologijų sektoriuje, nes dar nedaugelis turi tokį pavyzdį šeimoje ar aplinkoje. „Mentorės iš įmonių padaro didelį įspūdį mokinėms, nes jos, ypač nuvažiavusios į regionus, mergaitėms yra įkvepiančių, įdomių, veiklių asmenybių pavyzdys, su kuriuo jos turi progą kartu padirbėti“, – sako A. Rusteikienė.
Įkvepia mentorystės patirtis
Šiais metais Lietuvos Junior Achievement projektas vyko Pabradėje, Anykščiuose, Panevėžyje, o paskutiniai užsiėmimai planuojami Ukmergėje. Dėmesys skiriamas mažesnėms bendruomenėms: mokykloms, švietimo įstaigoms, kurias ne visada pasiekia profesionalų patirtys ir žinios.
„Prieš priimdama pasiūlymą savanoriauti mokyklose turėjau dvejonių, ar pakaks kompetencijos ir žinių patarti merginoms kuriant mobiliąsias programėles. Tačiau tuomet programos vadovė nuramino, kad pagrindinis mentoriaus tikslas – galimus sprendimus pateikti per suaugusiojo prizmę, nukreipti merginas tinkama linkme. Sutikau, nes norėjau mesti sau iššūkį ir išeiti iš komforto zonos. Ir labai džiaugiuosi patirtimi, kad pačiai teko praplėsti turimas žinias“, – sako L. Obelenė.
Pagalba mokytojui klasėje
Naujoji verslo ir mokyklos partnerystė – stipri pagalba mokytojams, šiandien patiriantiems labai didelį poreikį spėti su pažanga. Kai mentoriai kartu su mokytoju pasirodo klasėje, pamoka tampa įvairiapusiškesnė, joje atsiranda naujovių.
Vos per kelis mėnesius programoje jau dalyvavo daugiau kaip 100 merginų, kurios domisi naujomis, prasmingomis veiklomis, nes gali pačios asmeniškai prisidėti sprendžiant visuomenei svarbias problemas. Jos sukūrė įvairių, socialines problemas padedančių spręsti programėlių prototipų – pvz., tokių, kurie stebi sunaudojamo plastiko kiekius ir siūlo įsigyti aplinkai draugiškesnių produktų arba skatina mesti rūkyti, kiekvieną nesurūkytą cigaretę „paversdami“ pinigine išraiška – taip žmogus taupo ir už sutaupytus pinigus gali įsigyti pvz., sporto klubo abonementą su nuolaida. Kitas programėlės prototipas, skenuoja turimą daiktą, nustato, iš ko jis pagamintas, ir taip padeda rūšiuoti.
„Antreprenerystė ir technologinis raštingumas – vienos iš pagrindinių XXI amžiaus kompetencijų, kurias Lietuvai pasaulio ekonomikos forumas ir Europos taryba rekomenduoja įtraukti kaip kompetencijų ugdymą mokykloje. Tačiau mes vis dar to neturime mokyklų programose. Šia iniciatyva stengiamės atnešti tokias kompetencijas į mokyklas. Be to, mūsų mokyklose labai trūksta užsiėmimų, kurie būtų paremti praktine veikla. Didelis teorinių žinių bagažas neleidžia vaikams suformuoti darbo rinkai reikalingų gebėjimų, tokių kaip darbas komandoje, atsakomybė, savarankiškumas, gebėjimas priimti sprendimus bei prisiimti riziką“, – pastebi A. Rusteikienė. Ji viliasi, kad įvairiomis verslo ir organizacijų pastangomis pavyks išauginti naują – verslesnę ir pažangesnę – kartą.
