Atlikėja, nuomonės formuotoja, verslininkė Milita Daikerytė aktyvią veiklą pamėgo dar vaikystėje, tad ir dabar savo įtemptoje dienotvarkėje visada randa laiko sportui. „Esu žmogus, kuris mėgsta režimą ir stabilumą, o sportas man tai labiausiai atspindi. Jeigu turiu noro ir jėgų sportuoti, vadinasi, teisingai susidėliojau prioritetus. Šis jausmas man pats geriausias“, – prisipažįsta šiuo metu bėgimui rugsėjo 11 d. „Rimi Vilniaus maratone“ besiruošianti Milita. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė taip pat primena, kad norint palaikyti gerą savijautą, reikia ne tik atidžiai rinktis maistą, bet ir judėti – sportuoti rekomenduojama bent tris kartus per savaitę po valandą arba kasdien bent po pusvalandį.
J.R.R. Tolkien audioknyga „Žiedų valdovas. Karaliaus sugrįžimas.“ – epinės maginės fantastikos istorijos
Bėgioti galima visur
Nuo vaikystės sportą pamilusi ir paauglystėje bėgimą atradusi Milita šios aktyvios veiklos neapleidžia iki šiol. „Pamenu, pradėjau bėgioti, kai reikėdavo lauke vedžioti augintinį. Tikriausiai kažkur filme buvau pastebėjusi tokį stilingą šuns vežiojimo būdą“, – juokiasi atlikėja, vėliau supratusi, kad būtent bėgimas yra tas sportas, kuriuo galima užsiimti bet kur: tiek šalia namų, tiek atostogaujant ar keliaujant. Tereikia turėti sportbačius.
„Bėgimas nėra lengvas sportas. Turiu aukštą pulsą, todėl fiziškai man sudėtinga, tačiau labai mėgstu ši procesą ir nepasiduodu. Tikiuosi, ateis diena, kai bėgimas man bus toks pat lengvas, kaip ėjimas ir atsipalaidavusi galėsiu mėgautis procesu. Kadangi šiuo metu ruošiuosi startui „Rimi Vilniaus maratone“, kur bėgsiu 5 kilometrų „Rinkis sveikiau“ trasą, kai tik geras oras ir jaučiuosi ne per daug pavargusi, stengiuosi bent pusvalandžiui išbėgti. Nors vasara man pats darbymetis, paskutiniu metu bėgioti pasiseka 1-2 kartus per savaitę“, – sako M. Daikerytė.
Žinoma nuomonės formuotoja jaučia malonumą bėgioti skirtingose šalyse, kur stebina trasų kraštovaizdžiai ir sutikti žmonės: „Lietuvoje dažniausiai bėgioju ten, kur būna patogi lokacija: arba palei upę, arba senamiestyje, aplink namus, bet, žinoma, mieliausiai rinkčiausi gamtą. Kai bėgioju miške, bent akimirkai išjungiu muziką, kad pasimėgaučiau gamtos garsais.“
Svarbu tinkama mityba
Mėsos nevalganti ir pieno bei glitimo turinčius produktus ribojanti Milita sako, kad sportuojant svarbu tinkamai susidėlioti mitybą: „Stengiuosi nevalgyti bent 1–1,5 val. prieš bėgimą, o po sporto dažniausiai renkuosi sveikatai palankesnį maistą. Norisi išlaikyti tą lengvumo būseną, tai dar labiau motyvuoja bėgioti.“
Atlikėja pastebi, kad bėgimas jai padeda laikytis subalansuotos mitybos, tikriausiai todėl, kad protas būna labiau nusiraminęs. „Bėgimas man padeda susitvarkyti su nereikalingomis emocijomis. Išsikraunu, fiziškai pavargstu, todėl lengviau užmiegu. Be to, jaučiuosi ištvermingesnė ir padariusi dėl savęs kažką naudingo“, – pasakoja M. Daikerytė.
Randa laiko pasiruošimui
Artėjant „Rimi Vilniaus maratonui“ Milita stengiasi atidžiau susidėlioti prioritetus: „Dažnai atsisakau kažkokių kitų veiklų, kurios taip pat teikia džiaugsmą, pavyzdžiui, susitikimų su draugais ar skanios vakarienės, tačiau neapleidžiu sporto. Kadangi bėgsiu 5 kilometrus, siekiu pagerinti bėgimo greitį, pažadėjau sau išbėgti šį atstumą bent kartą per savaitę. Šiuo metu lengvai ir be streso galiu tiek nubėgti, o daugiausia, kiek esu gyvenime įveikusi, yra apie 11 kilometrų.“
M. Daikerytė pasakoja bėgiojanti savarankiškai, stebėdama savo būseną ir savijautą: „Po truputį jaučiu, koks bėgimas man yra pats komfortiškiausias ir stengiuosi savęs nespausti, kad sportas teiktų džiaugsmą. O tuos, kurie dar nėra dalyvavę bėgime – labai raginu prisijungti. Tai geras savęs išbandymas, kuris atneša labai malonių emocijų ir suteikia progą kartu pasidžiaugti mažomis savo pergalėmis!“
Sportuojantys vegetarai turėtų valgyti pakankamai baltymų
Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės dr. Editos Gavelienės, ir augalinis, ir iš dalies augalinis maistas gali būti sveikatai daugiau arba mažiau palankus: „Esu gydytojos praktikoje susidūrusi su sportuojančiu veganu, kuris maitinosi beveik vien saldumynais, nes dažnai jautė alkį, kurį greitai numalšindavo saldėsiais. Taip maitinantis organizmas nualinamas, todėl ypač sportuojantiems vegetarams bei veganams reikėtų kiek atidžiau planuoti savo racioną, būtinai įtraukiant augalinės kilmės baltymų.“
Pasak dietologės, maiste turėtų būti 12 procentų baltymų, apie 30 procentų riebalų, o visa, kas lieka – angliavandeniai. Ir tos proporcijos visiems maždaug vienodos: ir šiek tiek pasimankštinantiems, ir intensyviau sportuojantiems. „Pastariesiems pageidautina tik truputį padidinti baltymų kiekį (iki 15 proc). Jei palygintume intensyviau sportuojančio ir nesportuojančio žmogaus dienos maisto tūrį, tai nesportuojančio jis būtų mažesnis“, – aiškina dr. Edita Gavelienė.
