Dažnai jokių simptomų nesukeliančios širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos tik tada, kai įvyksta sunkios komplikacijos, o žmogus patenka į gydymo įstaigą. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytojas kardiologas Gediminas Brazaitis sako, kad šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia spręsti visas širdies ir kraujagyslių ligų keliamas problemas, tačiau primena, kad didžiosios dalies šių diagnozių galima išvengti.
„Nors 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų atvejų galima išvengti kontroliuojant rizikos veiksnius, tai vis dar yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Dėl to kiekvienam žmogui reikia žinoti apie egzistuojančią galimybę susirgti dėl šeimos ligos istorijos, savo cholesterolio rodiklius, turimas gretutines ligas ir tai, kad rūkymas ženkliai prisideda prie aterosklerozės (lėtinės arterijų sienelės ligos) progresavimo“, – sako G. Brazaitis.
Pastebėjus tai, kad daugelis ar bent dalis rizikos veiksnių egzistuoja, reikia nedelsiant kreiptis į kardiologą ir nelaukti, kol pasireikš simptomai. Tik tokiu būdu bus užkertamas kelias rimtoms komplikacijoms, kurios negrįžtamai gali paveikti gyvenimo kokybę.
Profilaktinis apsilankymas pas kardiologą
„Kardiolitos klinikų“ gydytojas sako, kad profilaktiškai pas kardiologą lankytis reikėtų visų amžiaus grupių žmonėms, tačiau skirtingais intervalais.
„Apsilankymo terminai gali būti individualizuojami, priklausomai nuo konkrečios situacijos, bet įprastai rekomenduojame vadovautis standartinėmis rekomendacijomis. Jaunam, sportuojančiam žmogui (nuo 18-kos iki 35-erių metų) pas kardiologą apsilankyti reikėtų kas penkerius metus tam, kad būtų nustatytos paveldimos ar įgimtos širdies ydos, pertvarų defektai, širdies vožtuvų patologijos ar kitos stabiliai sveikatos būklei riziką keliančios problemos“, – sako G. Brazaitis.
Gydytojas priduria, kad 35-60 metų amžiaus žmonėms pas kardiologą reikėtų apsilankyti kas 1-2 metus, tai padėtų nustatyti galimai besivystančias širdies ir kraujagyslių ligas, kai žmogus dar nejaučia jokių simptomų. Vyresnio, senyvo amžiaus pacientai (nuo 60-ties metų), sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis ar tie, kurie dėl rizikos veiksnių turi itin didelę tikimybę susirgti, pas kardiologą turėtų apsilankyti bent kartą per metus, bet geriausia – kas pusmetį.
„Pas kardiologą reguliariai turėtų lankytis visi, sergantieji išemine širdies liga (liga, išsivysčiusia dėl širdies vainikinių kraujagyslių susiaurėjimo), širdies nepakankamumu, sinusinio mazgo silpnumo sindromu (aritmijomis), turintys širdies ydų bei kitų retų širdies ir kraujagyslių ligų. Nuoseklios profilaktinės patikros reikalingos pacientams, sergantiems šeimine hiperlipidemija (kompleksine liga, sukeliančia širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimus), cukriniu diabetu, podagra, hipertenzija (padidėjusiu kraujo spaudimu). Nutukusiems, rūkantiems, gausiai vartojantiems alkoholį taip pat reikalingi reguliarūs vizitai pas kardiologą tam, kad būtų kontroliuojami rizikos veiksniai“, – aiškina gydytojas.
Kokias širdies problemas sprendžia intervencinė kardiologija?
„Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, kardiologas teigia, kad intervencinė kardiologija yra medicinos ateitis, ypač vertinama dėl savo galimybių: ji padeda ne tik ligų profilaktikoje, bet ir sprendžiant jau atsiradusias širdies problemas.
„Intervencinė kardiologija padeda žmonėms, kamuojamiems širdies ritmo sutrikimų, širdies ir kraujagyslių ligų, vainikinių arterijų stenozės, kuri sukelia nepakankamą kraujo tiekimą į širdies raumenį. Širdies ritmo sutrikimams gydyti atliekamos abliacinės – minimaliai invazinės – procedūros: radiodažnuminė abliacija atliekama koreguojant ekstrasistoles (priešlaikinius širdies susitraukimus), prieširdžių plazdėjimą, o krioabliacija – sprendžiant prieširdžių virpėjimo problemą“, – sako G. Brazaitis.
Gydytojas kardiologas sako, kad sprendžiant širdies laidumo sutrikimus (blokadas) ar gydant sinusinio mazgo silpnumo sindromą taip pat pasitelkiamas vienas intervencinės kardiologijos metodas – elektrinio širdies stimuliatoriaus implantacija. Žmonėms, sergantiems išemine širdies liga atliekama vainikinė arterijų angiografija, o nustačius ryškias, virš 50 proc. siekiančias stenozes (kraujagyslės spindžio susiaurėjimus) bei patvirtinus jų klinikinį reikšmingumą – atliekama balioninė angioplastika (kraujagyslės plėtimas) arba stentavimas (mažo, išsiplečiančio tinklinio vamzdelio įvedimas į susiaurėjusią arterijos vietą, padedantis išlaikyti ją atvirą).
„Gerokai pažengusioms daugybinėms kraujagyslių stenozėms gydyti atliekamos vainikinių arterijų jungčių suformavimo operacijos: jų metu suformuojamos jungtys tarp aortos ir paciento vainikinių kraujagyslių, pasitelkiant natūralias paciento venas iš kojų bei krūtinines arterijas“, – pasakoja „Kardiolitos klinikų“ gydytojas.
Kasmet milijonai žmonių visoje planetoje yra skatinami pradėti rūpintis savo sveikata ir duoti pažadą sau – valgyti sveikiau, judėti daugiau, mesti rūkyti, mažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir reguliariai lankytis pas kardiologą. Tik šių veiksmų visuma leis mėgautis ilgu ir pilnaverčiu gyvenimu, kuriame neteks susidurti su ilgalaikėmis širdies ir kraujagyslių ligų pasekmėmis.
