0.4 C
Širvintos
2020 . 12 . 04

Nuotekose daugėja pavojingų cheminių medžiagų, naudojamų buityje

Ar jau skaitėte?

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 29-ąsias įkūrimo metines

Sausio 17-ąją, penktadienį, sostinės Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų paminėtos Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) įkūrimo 29-osios metinės....

Prakaitavimas išduoda vyrų jaudulį ir stresą

Oro temperatūrai siekiant rekordinius skaičius, visi stengiasi išvengti saulės ir apsisaugoti nuo prakaitavimo. Bet ar kada susimąstėte apie prakaito svarbą mūsų organizmui? Prakaitavimas apsaugo...

Visoje Lietuvoje dėl koronaviruso dviem savaitėms uždaromos švietimo įstaigos

Nuo kovo 13 d. rekomenduojama, o nuo kovo 16 d. iki kovo 27 d. privalomai stabdomas ugdymo, mokymo ir studijų procesas visose švietimo įstaigose,...

Nuo liepos 1 d. buitiniams vartotojams mažėja gamtinių dujų kaina

2020 m. II pusmečiui Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) buitiniams vartotojams nustatė mažesnę gamtinių dujų tarifo kintamąją dalį – už kub. metrą gamtinių dujų...

„Nextury Technology Fund“ 2019-ųjų metų grąža investuotojams siekia 44.6 proc.

Į aukštųjų technologijų įmones orientuotas fondas „Nextury Technology Fund“ sausio pradžioje užregistravo pirmuosius rezultatus – 2019-ųjų metų grąža investuotojams siekia 44.6 procento. Demokratizuoto investavimo...

Gyventojų ir įmonių išleidžiamose nuotekose daugėja sveikatai pavojingų cheminių medžiagų, rodo vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ tyrimai. Nustatytos pavojingos medžiagos dažnai slypi kasdieniuose buities daiktuose, kaip tualetiniame popieriuje ar vaikų seilinukuose.

Didelė dalis pavojingų cheminių medžiagų į nuotekų sistemą yra išleidžiamos iš įmonių, tačiau ne maža dalis teršalų į aplinką patenka ir iš gyvenamųjų rajonų, rodo „Vilniaus vandenų“ duomenys.

„Pastebime, kad pavojingų medžiagų kiekiai nuotekose vis labiau auga, o didžiausiais teršėjais pamažu tampame mes patys dažnu atveju neturėdami pasirinkimo ir priversti naudoti buitines priemones, kuriose šių medžiagų gausu. Taip kenkiame ne tik gamtai, bet ir sau“, – sako „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė Aurelija Baronienė.

Viena pavojingiausių aptinkamų teršalų grupių – ftalatai. Nors Vakarų šalyse ftalatų naudojimas ribojamas jau seniai, Lietuvoje šių pavojingų cheminių medžiagų naudojimas ir kontrolė vis dar menkai reglamentuota teisės aktais.

Ftalatai naudojami siekiant padaryti plastiką lankstesnį, skaidresnį, ilgaamžiškesnį. Ši cheminė medžiaga dažniausiai aptinkama kosmetikoje, buitinėje chemijoje, ji naudojama medžio apdailos priemonėse. Ftalatai taip pat gali slypėti minkštuose plastmasiniuose žaisluose, kūdikių buteliukuose, čiulptukuose, plastmasinėse staltiesėse, seilinukuose, dušo užuolaidose.

„Ftalatai nėra stipriai įsitvirtinę plastike, jie laisvai migruoja, nesunkiai patenka į aplinką ir juos itin sudėtinga išvalyti iš nuotekų. Į žmonių organizmus jie patenka per maisto produktus, kurie buvo supakuoti ar pagaminti naudojant plastikinę įrangą. Ftalatų gauname ir tuomet, kai vartojame gėrimus per plastikinius šiaudelius. Taip pat šios medžiagos į mūsų organizmą patenka ir per kosmetikos priemones“, – aiškina A. Baronienė.

Ftalatai siejami su endokrininės sistemos ir vystymosi sutrikimais, hiperaktyvumu ir galimai net vėžiniais susirgimais, teigia ekspertė.

BPA gali paveikti vaisingumą

Kita nuotekose gausiai aptinkama toksiška medžiaga – bisfenolis A (BPA). Jis naudojamas polikarbonatinio plastiko gaminių pramoninėje gamyboje. Tai reiškia, kad BPA galima rasti įprastose vartojimo prekėse, kaip daugkartinio naudojimo plastikiniai stalo reikmenys, gėrimų buteliai, sporto įranga.

Epoksidinės dervos, kurių sudėtyje yra BPA, naudojamos maisto bei gėrimų skardinių vidinei pusei, kasos čekiams padengti. BPA likučiai randami ir iš perdirbto pluošto pagamintame tualetiniame popieriuje bei popieriniuose rankšluosčiuose.

„Daugiausiai BPA į žmogaus organizmą patenka iš plastikinių butelių, tad ši problema ypač aktuali mažiems vaikams, kurių didelė dalis maistinių produktų supakuota plastikinėje taroje. Nors kasos aparatų čekiuose BPA kiekiai nėra dideli, neretai juos kišenėje ar piniginėje nuolat nešiojamės, liečiame, jie atsiduria vaikų ir kūdikių rankose ar net burnose. Tai gali būti pavojinga“, – įspėja A. Baronienė.

Tyrimai rodo, kad BPA stipriai veikia endokrininių liaukų darbą. Dėl to žmogus gali turėti didelį viršsvorį, nustoti augti, o vėlesniame amžiuje netgi susirgti prostatos vėžiu, sako ekspertė.

Buitiniai valikliai grįžta maisto pavidalu

Alkilfenoliai – tai dirbtinės cheminės medžiagos, kurios naudojamos popieriaus masės ir popieriaus gamyboje, tekstilės, apmušalų, žemės ūkio pesticidų, metalų ir plastikų gamyboje, naudojamos tekstilės pramonėje dažant audinius.

Buityje paplitusi alkifenolių rūšis – nonilfenolio etoksilatas (NPE), kuris ypač gerai žinomas dėl valomųjų savybių ir dedamas į įvairias dezinfekavimo ir valymo priemones.

„Todėl nemaži kiekiai nonilfenolių yra nuleidžiami į kanalizaciją ir aptinkami išleistose nuotekose. Šios medžiagos gali pasiekti upes, o vėliau per žuvį gali patekti ant mūsų stalo, – pasakoja A. Baronienė. – Nonilfenoliai daro nepataisomą žalą žmogaus endokrininei sistemai, gali išsivystyti tam tikros vėžio rūšys, atsirasti nutukimas, diabetas, ankstyvas lytinis brendimas, vaisingumo problemos, neigiamai veikia nervų sistemą.“

Alkilfenoliai ne tik pavojingi žmonėms, bet ir sukelia neigiamą poveikį gyvūnams.

Kaip vengti pavojingų medžiagų

Nuotekose augant cheminių medžiagų kiekiui, vandentvarkos įmonėms tampa vis sudėtingiau iki galo nuotekas išvalyti. Nors visiškai išvengti šių medžiagų neįmanoma, yra būdų, kurie gali padėti apsisaugoti nuo jų žalingo poveikio patiems ir sumažinti gamtai daromą žalą.

„Didelė atsakomybės dalis šiuo atžvilgiu tenka gamintojams ir valdžios institucijoms, kurios tą gamybą reguliuoja. Tačiau ir patys gyventojai turėtų atsakingiau žiūrėti į pavojingų medžiagų vartojimą. Tą galima padaryti vartojant mažiau plastiko ir produktų su minėtomis medžiagomis. Renkantis ekologiškas higienos priemones, buitinius valiklius ir skalbiklius“, – sako „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė.

Bendrovės „Vilniaus vandenys“ laboratorija kasmet atlieka apie 20 tūkst. įvairių vandens ir nuotekų tyrimų, kurių didžiąją daugumą sudaro viešai tiekiamo vandens kokybės tyrimai. Laboratorija tiria Vilniaus miesto bei Šalčininkų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų geriamąjį vandenį ir nuotekas, taip pat atlieka komercinius užsakomuosius tyrimus.

Renata Saulytė-Smalskė
UAB „Vilniaus vandenys“
Komunikacijos skyriaus vadovė

Artimiausiomis dienomis į mūsų regioną atplūs šiltesnė oro masė.

Gruodžio 4-os dieną kai kur nedideli krituliai, daugiausia lietus, dulksna. Vėjas pietryčių, 8–13 m/s, kai kur gūsiai 15–18 m/s. Temperatūra 0–4 laipsniai šilumos. Gruodžio 5 d. vietomis silpni krituliai, daugiausia lietus, dulksna. Vėjas pietryčių, 8–13...

Horoskopas gruodžio 4 dienai

AVINASKai reikalai galiausiai pajudės iš vietos, imsite abejoti, ar ton pusėn jie juda. Kontroliuokite savo judesius - šiandien galite pralieti sriubą ant kelių labai svarbiam asmeniui ar panašiai. JAUTISKiekvienas, kas bus su jumis drauge, pasisems...

Finansų ekspertė įspėja: pasitinkant šventes karantino metu, planuoti biudžetą – būtina

Vos prasidėjus žiemai, dažnas jau pradeda planuoti šventinius pirkinius, tačiau tyrimai rodo, jog finansiškai žiemos šventėms yra pasiruošusi tik nedidelė dalis gyventojų. Finansų ekspertė dalijasi patarimais, kaip kalėdiniu laikotarpiu planuoti savo biudžetą, kad 2021-ųjų...

Trečiadienis – nukentėjo neblaivus eismo dalyvis

Gruodžio 2 dieną, trečiadienį, pirminiais duomenimis, 6-iuose eismo įvykiuose sužeisti 6 žmonės, tarp jų – 3 keleiviai (2 viešojo transporto), pėsčiasis pėsčiųjų perėjoje, dviračiu važiavęs neblaivus vyras. Tamsiuoju paros metu įvyko 4 įvykiai, esant...

Gruodžio 1-oji – žuvo pėsčiasis

Gruodžio 1-ąją, antradienį, policijos pareigūnai užregistravo, pirminiais duomenimis, 58 eismo įvykius. Žmonės nukentėjo 9-iuose įvykiuose, 6 – tamsiuoju paros metu, 5 – esant šlapiai kelio dangai. Tamsiuoju paros metu (ryte) žuvo pėsčiasis. Sužeista 11...

Smegenų aneurizma: pavojinga liga, kurios dauguma net nežino

Net trys iš penkių (60 proc.) šalies gyventojų nežino, kas yra smegenų aneurizma, nors tai vieną didžiausių rizikų gyvybei keliančių kraujagyslių ligų. Tokius rezultatus parodė Lietuvoje atlikta „Spinter“ visuomenės nuomonės apklausa, kuria buvo siekiama...

Kokį skaitytoją užsiaugino lietuviškos knygos?

Knygų pasiūlai nepaliaujamai augant, leidyklos vis dar išlieka pagrindiniu tarpininku tarp autoriaus, knygos ir skaitytojo. Tačiau nepriklausomybės pradžioje imtas formuoti skaitytojo skonis išsivystė į abipusį santykį – susipažindamas su vis platesne literatūra, skaitytojas rinką...

Koronaviruso užkrečiamumo painiava: nepavojingi sergantys ir pavojingi nesergantys?

Viena iš mažiausiai aiškinamų, tačiau pastaruoju metu daug klausimų visuomenėje sukeliančių temų – koronaviruso užkrečiamumo laikotarpis. Įrodymais pagrįstos medicinos grupė, dirbanti projekte „Laikykitės, – medikai“, aiškina, kuris virusinės infekcijos laikotarpis yra pats pavojingiausias, kodėl...

Serialas visai šeimai „Kalėdos karantine“: iššūkiai ir pasiruošimas kitokioms Kalėdoms

Jau nuo šiandien portale LRT.lt ir LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ žiūrovus džiugins šventinis serialas visai šeimai „Kalėdos karantine“, kuriame bus galima susitikti su Kalėdų Seneliu ir ištikimiausiais jo padėjėjais elfais. Šiais metais šv....

Ką daryti, kai „darbe visi pasiruošę perkąsti vienas kitam gerklę“?

Konkurencija darbe yra geras ir būtinas dalykas, tačiau kartais įmonėse, kur dirba nuo keleto šimtų iki tūkstančių darbuotojų, ji perauga į verslui žalingą priešpriešą. Prie situacijos, kuomet darbuotojai yra pasiruošę perkąsti vienas kitam gerkles,...

Už paskleistą žeminančią asmens garbę ir orumą informaciją turės atlyginti

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose paskelbtas sprendimas byloje dėl R. Ž. paskelbtos informacijos apie P. M. pripažinimo neatitinkančia tikrovės, žeminančia asmens garbę ir orumą bei neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus: pripažinti 2020...

Paukščių gripas vėl priartėjo prie Lietuvos

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad pastarosiomis savaitėmis Europoje nustatoma vis daugiau naujų didelio patogeniškumo paukščių gripo židinių. Apie didelį ligos protrūkį vištų dedeklių ūkyje praeitą savaitę pranešė Lenkijos atsakinga institucija. Iš...

„Sodros“ išmokos gruodžio mėnesį – kam ir kada

Gruodžio mėnesį „Sodra“ beveik visas išmokas ir pensijas gyventojams planuoja išmokėti iki Kalėdų, o kai kurie gavėjai šį mėnesį gaus netgi po dvi išmokas. Įprastai pirmiausia pradedamos mokėti pensijos. Pirmieji gavėjai banko sąskaitose jas ras...

Vis dažniau pietus renkamės iš parduotuvės – kulinarijos gaminių pardavimai padidėjo 5,5 proc.

Kadangi restoranai ir kavinės uždaryti ir vis daugiau laiko gyventojai praleidžia namuose, maisto gaminti taip pat reikia vis daugiau. Tačiau laiko stoka pakeitė lietuvių įpročius – Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia,...