Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 9 straipsnis numato, kad bylos dėl nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat, kai siekiama užkirsti kelią paskelbti žinias apie privatų proceso dalyvių gyvenimą, gali būti nagrinėjamos neviešai. Šioje byloje vienos iš nusikalstamų veikos – išžaginimo objektas yra seksualinio apsisprendimo laisvė. Tiesiogiai nuo šių nusikalstamų veikų nukentėjęs asmuo yra žuvęs. Byloje daug kalbama apie žuvusiosios sveikatos būklę, gyvenimo istoriją, įpročius, šeimą bei draugus. Šioje srityje taikomi griežti asmens duomenų apsaugos reikalavimai. Žuvusio asmens privatus gyvenimas turi būti gerbiamas, negali būti viešinamos privataus gyvenimo detalės, todėl byla turėjo būti nagrinėjama neviešai. Nepaisant to, kad byla pripažinta nagrinėjama neviešai, pranešime spaudai gali būti pateikiama informacija, nepatenkanti į asmens duomenų apsaugos reguliavimo sritį.
Dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo ribas nustato kaltinamasis aktas. Viešojoje erdvėje buvo daug diskutuojama apie galimus smurtinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus prieš žuvusiąją, tačiau šiuo atveju, šioje baudžiamojoje byloje tokių kaltinimų pareikšta nebuvo. Dėl nužudymo, privedimo prie savižudybės, prekybos žmonėmis pradėtas ikiteisminis tyrimas jau ikiteisminio tyrimo metu buvo nutrauktas ir šis sprendimas įsiteisėjęs teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaudamasis nekaltumo prezumpcija, teismas negali palikti abejonių dėl asmens kaltumo. Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui.
Byloje nustatytos aplinkybės
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje kaltinamasis R. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje (neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti ir jas platino), išteisintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (fizinio skausmo sukėlimo) ir 233 straipsnio 1 dalyje (poveikio liudytojui), kaltinamasis A. M. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje (lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle).
Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamieji kaltės dėl jiems pareikštų kaltinimų nepripažino. Kaltinamojo R. P. gynėja teisme prašė išteisinti jį dėl kaltinimų neteisėtai disponavus narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, dėl fizinio skausmo sukėlimo ir poveikio liudytojui. Kaltinamojo A. M. gynėjas teisme prašė jį išteisinti dėl kaltinimo lytiškai santykiavus su nukentėjusiąja prieš jos valią pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios asmens būkle.
Nors kaltinamasis R. P. nepripažino disponavęs narkotinėmis medžiagomis ir jas platinęs, tačiau teismas nusprendė, kad nuosekli byloje surinktų duomenų analizė (liudytojų parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, specialistų išvados), sisteminis jų vertinimas pagrindžia, kad R. P. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis (kokainu ir gama-hidroksibutiratu (dar vadinamu „oksiku“)), turėdamas tikslą jas platinti, ir jas platino perduodamas vartoti žuvusiajai.
Taip pat šioje byloje kaltinamasis R. P. buvo kaltinamas fizinio skausmo sukėlimu. Teismas nusprendė, jog tyrimo metu nebuvo nustatyta kraujosruvų nukentėjusiosios veide, jai nebuvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš byloje pateiktų viešbučio apsaugos kamerų vaizdo įrašų ir kaltinamojo A. M. parodymų nenustatyta požymių, leidžiančių daryti išvadą apie patirtą fizinį skausmą. Nukentėjusiosios elgesys nesudarė prielaidų manyti apie patirtą baimę, išgąstį. Iš byloje surinktų duomenų, teismo vertinimu, negalima padaryti neabejotinos išvados apie fizinio skausmo sukėlimą nukentėjusiajai, todėl R. P. dėl šios kaltinimo dalies išteisintas.
Taip pat šioje byloje R. P. buvo pareikštas kaltinimas dėl poveikio liudytojui, kuris vėliau tapo įtariamuoju, kadangi jo procesinė padėtis buvo nustatyta netinkamai – faktiškai buvo įtariamasis. Pagal šį straipsnį atsakomybė už poveikį kitam įtariamajam nekyla. Be to, susitikimo iniciatorius buvo tas asmuo, kuriam ir neva darytas poveikis. Šiuo atveju teismas nusprendė, kad dėl šio kaltinimo nesurinkta pakankamai įrodymų, liudijančių, jog padaryta tokia nusikalstama veika, todėl R. P. dėl šios kaltinimo dalies išteisintas.
Kaltinamasis A. M. teisme kaltės dėl išžaginimo nepripažino. Teismo vertinimu, ši nusikalstama veika yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais objektyviais bylos įrodymais (moksliniais tyrimais, specialistų išvadomis, ekspertų parodymais, kito kaltinamojo parodymais teisme, susirašinėjimų turiniu ir kt.).
Teismas, skirdamas bausmę R. P., įvertino, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, į tai, jog kaltinamasis kaltės nepripažino, byloje nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, anksčiau neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka, dirba, todėl kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė realią 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. M., įvertino, kad kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį sunkų nusikaltimą, į tai, jog kaltinamasis kaltės nepripažino, byloje nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nusikalstama veika padaryta iš asmeninių paskatų, dirba, neteistas, baustas administracine tvarka, todėl kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė realią 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taip pat teismas priteisė po 3 000 Eur proceso išlaidų iš kiekvieno kaltinamojo nukentėjusiosios naudai.
Byloje pareikštas civilinis ieškinys turtinei žalai, susijusiai su laidojimo išlaidomis, ir 2 00000 Eur neturtinei žalai dėl žūties atlyginti. Teismas konstatavo, jog civilinis ieškinys peržengia pareikštų kaltinimų ribas, nesusijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su teisme nagrinėjamomis nusikalstamomis veikomis, todėl civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu. Nukentėjusieji turi teisę reikalavimą reikšti civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Monika Vismantė
Klaipėdos apylinkės teismo
pirmininkės padėjėja ryšiams su žiniasklaida ir visuomene
