Tamsiuoju metų laikotarpiu, ypač kai kelių danga yra šlapia ar drėgna, vairuotojai dažnai skundžiasi, kad kelių ženklinimo linijų visiškai nesimato. Pasak ekspertų, šią problemą būtų galima nesunkiai išspręsti didinant linijų atspindžio reikalavimus ar taikant naujausias technologijas – taškinį ženklinimą.
Pas kaimynus – aukštesni standartai
Gerinti saugumą Lietuvos keliuose siekiama jau daugelį metų. Europos Sąjungos kelių federacijos duomenys rodo, kad efektyvus horizontalusis ženklinimas gali sumažinti eismo įvykių skaičių iki 60 proc. Tačiau tam reikia didinti standartus ir pasitelkti inovatyvias technologijas.
Lietuvoje kelių linijų atspindžio reikalavimai nakties metu yra gerokai žemesni nei aplinkinėse šalyse. Lietuvoje atspindžio rodiklis naujam ženklinimui yra iki 200, Vokietijoje – 300, o Lenkijoje 250.
„Užsienio bei kaimyninių šalių geroji patirtis turėtų būti mums rodiklis, kad ir Lietuvoje reikalavimai galėtų būti keliami aukštesni reikalavimai atspindžiui tamsoje, norint užtikrinti didesnį saugumą keliuose“, – teigia saugaus eismo bendrovės „Biseris“ komercijos ir tyrimų vadovas Boleslovas Vengrys.
Naujos technologijos – geresnis matomumas
Didelę įtaką linijų matomumui turi ir naudojamos technologijos. Europoje jau senokai taikomas inovatyvus taškinis ženklinimas, kuris daug geriau matomas tamsoje lyjant lietui ar tirpstant sniegui.
Ši antrojo tipo struktūrinio ženklinimo sistema suprojektuota taip, kad vanduo nestovėtų ant linijos paviršiaus, o lengvai pasklistų į kelio pusę. Taip linijos yra kur kas aiškiau matomos vairuotojams, bei tuo pačiu padidindamas saugumas keliuose. Tačiau šios technologijos Lietuvoje dar nėra taikomos pakankamai plačiai
„Taškinis horizontalus kelių ženklinimo būdas aktualus tiek miestų, tiek magistraliniuose bei rajoniniuose keliuose. Struktūrinis ženklinimas plačiai naudojamas Vokietijoje bei Lenkijoje. Šios linijos yra gerai matomos vairuotojams kai kelio danga yra šlapia, nes unikalus raštas suteikia geresnį vandens nutekėjimą ir aukštesnį atspindžio lygį“, – teigia saugaus eismo bendrovės „Biseris“ komercijos ir tyrimų vadovas Boleslovas Vengrys.
Skirtumą tarp įprasto ir taškinio ženklinimo naktį galite pamatyti šiame video reportaže, filmuotame Lietuvoje:
https://www.youtube.com/watch?v=h0zFmEQSl1E
Kaimyninės šalys naudoja, Lietuva – testuoja
Kelių linijos tamsoje blogai matomos dėl per mažo naudojamų stiklo rutuliukų kiekio ar jų nusidėvėjimo, kurie atspindi šviesą. Taip pat ir dėl to, kad ant linijų susidaro vadinamoji „vandens“ linija, po kuria pasislepia visas ženklinimas. Tai apsunkina vairavimo sąlygas vairuotojams, atsiranda didesnė rizika eismo įvykiams.
„Prieš kelerius metus kelyje Vilnius – Panevėžys atlikome eksperimentą ir išbandėme šį struktūrinį ženklinimą. Šiuo metu bendradarbiaujame su Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentais tam, kad įvertintume realų šio ženklinimo pranašumą, atspindį ir garantinį laikotarpį“, – teigia B. Vengrys.
Daugiataškės linijos gaminamos iš reguliariais intervalais pasiskirstančių termoplasto ar šalto plastiko taškų. Važiuojant tam tikru greičiu, šių taškų nesimato, jie sudaro ištisinės linijos vaizdą, dėl to neblaško vairuotojų. Dėl tarp taškų esančių tarpų, vanduo lengvai nuteka, o tamsiu paros metu linijos paviršius bei ant jo esantys stiklo rutuliukai yra lengvai matomi.
Išsaugotų tūkstančius gyvybių
Pagal 2018 metų statistiką, Lietuvoje tamsiuoju paros metu įvyksta kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) visų eismo įvykių. Tačiau šios avarijos beveik dvigubai dažniau baigiasi mirtimi nei eismo įvykiai dieną, nes žuvusiųjų skaičius pasiskirsto beveik tolygiai: tamsiuoju paros metu – 42 proc., šviesiuoju paros metu – 58 proc.
Per praėjusius metus Lietuvos keliuose iš viso buvo prarasta 170 gyvybių.
2018 metais visoje Europos Sąjungoje vidutiniškai keliuose žuvo 49 žmonės milijonui gyventojų. Lietuvoje – 61 žūtis milijonui gyventojų. Mažiausias rodiklis – Jungtinėje Karalystėje – 28. Tad Lietuvoje keliuose žūsta daugiau nei dvigubai daugiau žmonių nei Jungtinėje Karalystėje ir ketvirtadaliu daugiau nei ES vidurkis.
„Jei Lietuvai pavyktų tiek padidinti saugumą keliuose, koks jis yra Jungtinėje Karalystėje, kasmet išsaugotume daugiau nei 80 gyvybių. Per dešimt metų – tai beveik tūkstantis gyventojų. Jau nekalbant apie milžiniškas neigiamas eismo įvykiuose sužalotų žmonių pasekmes“, – sako B. Vengrys.
Boleslovas Vengrys
UAB „Biseris“ komercijos ir tyrimų vadovas