Artėjant šventėms visi sukame galvas, kokias patiekalais pradžiuginti savo artimuosius. Gamtininkai kviečia galvoti ne tik apie patiekalų skonį, bet ir apie jų poveikį gamtai bei klimatui.
„Džiugu, jog lietuviai išlaiko švenčių maisto tradicijas, ypač kai kalbame apie Kūčių vakarą. Daugelyje namų vyrauja vietiniai produktai ir tradiciniai patiekalai, kurie mažai veikiami mitybos madų. Visgi, kalbant apie Kalėdas, Naujuosius metus atsiranda daugiau laisvės lėkštėje ir retai susimastoma, koks maisto poveikis aplinkai, klimatui, biologinei įvairovei.” – sako aplinkosaugos nevyriausybinės organizacijos Baltijos aplinkos forumo atstovė Gabija Tamulaitytė.
Maistas ženkliai prisideda prie klimato kaitos
Maistas ir maisto grandinės prisideda prie klimato kaitos keliais pagrindiniais būdais – auginant ir gaminant maistą, jį transportuojant, švaistant ir natūralias ekosistemas pakeičiant į žemės ūkio naudmenas. Vien žemės ūkis pasaulyje yra atsakingas už maždaug 20-30 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Pridėjus transportavimo, maisto švaistymo, šaldymo sukeliamas emisijas, mūsų lėkštės turinys prilygsta geram samčiui naftos. Tad kiek stipriai prisidėsime prie klimato kaitos – gali spręsti kiekvienas iš mūsų.
Gamtininkai siūlo rinktis vietinius sezoninius produktus
Siekiant palankios klimatui dietos, labai svarbu rinktis kuo daugiau vietinių, sezoninių produktų ir mažinti suvartojamos mėsos kiekį. Skirtingose šalyse klimatui palankūs produktai skiriasi, nes labai svarbu, kiek toli maistas keliauja ir kaip ilgai jis sandėliuojamas. Kartais transportavimo metu sukuriamas didžiulis CO2 pėdsakas ir tada net ekologiškiausias maisto produktas tampa labai žalingu gamtai. Dėl to švenčių stalui gamtininkai pirmiausia rekomenduoja žvalgytis Lietuvoje užaugintų sezoninių produktų.
„Žiemą Lietuvoje išauginti daržovių nenaudojant šildytuvų ir lempų – neįmanoma, tačiau turime gausybę produktų, kurie puikiai išsilaiko vėsiose sąlygose. Tad žiemą ir per šventes puikiai tinka šakninės daržovės – burokėliai, bulvės, morkos, pastarnokai, šakninės petražolės, gumbiniai salierai, įvairios ropės, kitos daržovės – kopūstai, moliūgai, džiovinti prieskoniai, žolelės ir vaisiai, taip pat – rauginti ar marinuoti produktai. Įvairios sėklos, grūdinės ir ankštinės kultūros puikiai žiemoja. Renkantis vietinius produktus ne tik mažiname savo poveikį klimato kaitai, tačiau taip pat prisidedame prie vietinės ekonomikos ir remiame vietinius ūkininkus bei verslus. Auksinė taisyklė renkantis tvarius ir sveikus maisto produktus – „pažink savo ūkininką”. Svarbu žinoti, iš kur atkeliauja produktai ir kaip jie užauginti bei pagaminti. Tas ypač galioja ir mėsos produktams. Pamatę, kokiomis sąlygomis fermose yra laikomos pieninės karvės, vištos dedeklės, dauguma žmonių tokių produktų atsisakytų. Tai taip pat atitinka tarptautines mitybos rekomendacijas.” – sako G. Tamulaitytė.
Mokslininkų rekomendacijos apima tiek sveikatos, tiek aplinkosaugos aspektus
Pasauliniu mastu rekomenduojama mažinti suvartojamos mėsos ir pieno produktų kiekius, praėjusią savaitę pasibaigusioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje „COP28“, išsakytos aiškios gairės – vartoti daugiau augalinės ir mažiau gyvulinės kilmės maisto. Vaisiai, daržovės, pilno grūdo kruopos, pupelės, riešutai ir lęšiai paprastai naudoja mažiau energijos, žemės ir vandens, išskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Visgi, kalbant apie klimatui palankią dietą, labai svarbus ir vietinis kontekstas.
Lietuvai aktualiose Šiaurės šalių mitybos rekomendacijose, apimančiose ir Baltijos šalis, atsižvelgta ne tik į sveikatos, bet ir į aplinkosaugos aspektus. Jose skatinama valgyti daugiau vaisių, daržovių ir žuvies, o mėsos ir pieno produktų vartojimą mažinti. Rekomendacijose nėra skatinama veganiška dieta, tačiau pabrėžiama, jog gyvulinės kilmės produktai privalo būti vartojami atsakingai. Rekomenduojamas raudonos mėsos kiekis savaitei – apie 350 g. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog itin svarbus maisto aplinkosauginis pėdsakas, tad renkantis daržoves verta atsižvelgti į tai, kaip ilgai jas galime išlaikyti, sandėliuoti, o renkantis mėsą ir jos produktus – kad tai būtų laisvai besiganančių ir pievų (atviras) ekosistemas palaikančių galvijų mėsa.
Veganiška ar vegetariška – nebūtinai klimatui palanki
Gamtininkai atkreipia dėmesį, kad vis labiau populiarėjanti veganiška ar vegetariška mityba ne būtinai visada bus klimatui draugiška.
„Jei augalinės kilmės produktai keliauja per pusę pasaulio, žinoma, kad jie negali būti laikomi klimatui palankiais. Tarptautinė prekyba dažnai sukuria ir rimtų socialinių problemų. Pavyzdžiui, Bolivinei balandai Europoje tapus supermaistu, jos nebeišgali nusipirkti vietiniai Andų gyventojai, ją valgę tūkstantmečius. Vietoje to, jie pradeda vartoti daugiau pigesnių ir ne tokių maistingų baltųjų ryžių, o savo dietą pakeičia pigesne ir labiau „vakarietiška“. Tai tik dar labiau skatina produktų transportavimą ir nelygiavertišką maisto medžiagų pasiskirstymą tarp valstybių.” – aiškina G. Tamulaitytė.
Gamtininkai sako, kad tradiciniai Kūčių patiekalai yra gamtai ir klimatui draugiški, tad kviečia išskirtinumo šventei suteikti būtent atsigręžiant į tradicijas ir jas puoselėjant. Kalėdoms bent jau pagrindiniams patiekalams kviečia paieškoti vietos ūkininkų užaugintų produktų ir mažinti atvežtinių.
Gabija Tamulaitytė
Baltijos aplinkos forumas
Aplinkosaugos specialistė
