Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ partneris Laurynas Lukošiūnas
Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų koregavimas, kad būtų galima kuo skubiau pasienyje statyti fizinius barjerus migrantams stabdyti, yra nebūtinas. Kaip parodė per koronaviruso pandemiją išmoktos pamokos, įsigyti tam tikras priemones ir paslaugas galima labai greitai.
Procedūros – vos per dieną
Nors viešųjų pirkimų procedūros atrodo lėtos, reikalaujančios nemažai laiko ir galinčios trukti net kelis mėnesius, tačiau jau šiandien yra naudingų išimčių. Reikia suprasti, kad esant tam tikrai situacijai, pavyzdžiui, migrantų krizei, Viešųjų pirkimų įstatyme reglamentuotos nuostatos neriboja efektyviai ir už protingą kainą įsigyti reikalingų prekių ar paslaugų.
Dar COVID-19 pandemijos pradžioje buvo padaryti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kurie numato, kad galima netaikyti dalies procedūrų, kai yra būtina užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Minėto įstatymo 71 straipsnis suteikia teisę prekes, paslaugas ir darbus pirkti neskelbiamų derybų būdu, tame tarpe, kai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio negalima buvo numatyti.
- 10 įdomių faktų apie loterijas
- Akyliausi kiemo sargai – ne senjorai
- Sudoku Online: Žaisti sudoku internete
Atitinkamai galima tiesiogiai derėtis su konkrečiu tiekėju ar keliais verslo subjektais, neskelbiant konkurso su ilgais terminais, taip pat nereikia daugelio formalių procedūrų. Tad nuo pasiūlymo gavimo iki derybų užbaigimo ir protokolų surašymo gali praeiti vos diena.
Pandemijos pamokos
Rekomenduotina viešai skelbti, kad domimasi maždaug tokio pobūdžio tvoros ir tam tikrų darbų įsigijimu – taip verslas būtų pakviestas siūlyti prekių kiekius ir pristatymo bei darbų atlikimo terminus, o procesas tik paspartėtų. Be to, taip būtų remiamasi įstatymo logika viską daryti kuo viešiau ir užtikrinti skaidrumą. Tokiu būdu, taip pat atliekant ir minimalias analizes, būtų galima užsitikrinti geriausią kainos ir kokybės santykį bei išvengti „auksinės tvoros“ skandalų.
Visgi reikia suprasti ir tai, kad norint greitai išspręsti migrantų krizės problemą ir tuo pačiu užtikrinti viešąjį interesą, greičiausiai bus susidurta su didesne nei įprasta kaina. Juk viena racionali kaina yra tuomet, kai niekur nereikia skubėti, yra didelis pasirinkimas ir laisvė planuoti. Kitu atveju racionali kaina gali būti kur kas aukštesnė, nes ir situacija kitokia: yra didžiulis poreikis, bet nepakankama pasiūla, sudėtingos sąlygos, labai greiti gamybos ir pristatymo, įrengimo terminai. Tad į tai reikia atsižvelgti ir jokiu būdu nelyginti, kiek kainuoja tvoros tiesimas, kai valstybėje yra, palyginamai, ramu, ir dabar, kai problema net vadinama valstybės egzistenciniu iššūkiu. Čia tas pats, kas lyginti obuolius su apelsinais. Aišku, prekės ir darbai perkami derybų būdu, tad nereikia besąlygiškai priimti pasiūlymų, galima derėtis ir gauti palankesnę kainą bei kitas sąlygas.
Galiausiai, nepamirškime, kad praėjusiais metais gavome nemažai pamokų, iš kurių galime pasimokyti. Turime daug patirties valdant pandemiją, kada buvo skelbiami viešieji pirkimai ir vykdomos neskelbiamos derybos, kad būtų nupirktos medicininės kaukės, įranga medikams ir užtikrinama kuo didesnė visuomenės sveikatos apsauga. Aišku, buvo ne tik gerų, bet ir blogų pavyzdžių, tačiau svarbiausia, kad radome teisinius būdus visa tai padaryti nedelsiant.
Tad dabar taip pat būtina nesivelti į diskusijas, ar reikalinga kažkokia įstatyminės bazės korekcija. Teisės aktai jau yra, jie yra suderinti su Europos Sąjungos direktyvomis ir jei leido suvaldyti itin sudėtingą pandemijos pradžią, tai gali padėti susitvarkyti ir su migrantų krize.
