Sloga – oro lašeliniu būdu plintanti ūmi virusinė infekcija, su kuria bent kartą gyvenime yra tekę susidurti daugeliui. Nepaisant to, daugelis ją gydo klaidingai – pasitelkia liaudies mediciną ar perteklinį vaistų vartojimą. „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė teigia, kad visa tai gali sukelti rimtas pasekmes ir sveikatai, ir gyvenimo kokybei.
Šaltuoju metų laiku sloga dažniausiai vargina dėl gripo ar COVID-19. Ji prasideda nuo jaučiamo diskomforto ir niežulio jos srityje, atsiradusio čiaudulio ir sudirgusių akių. Vėliau iš nosies ima tekėti skystas skaidrus sekretas, kuris po keleto dienų sutirštėja.
„Gydydami slogą žmonės vis dar pasikliauja liaudies medicina – kiša į nosį česnaką, jį valgo ar uosto, į gleivinę varvina įvairiausias daržovių sultis, virš nosies deda karštos druskos kompresus ir t.t. Tokia savigyda gali sudirginti ir pažeisti nosies gleivinę ar nudeginti odą, o sunkiausiu atveju gresia uoslės praradimas“, – įspėja A. Krušnienė.
Ji tęsia, kad rimtos pasekmės gresia ir tuo atveju, kai sloga gydoma pasitelkiant tradicinę mediciną, tačiau tai darant netinkamai.
„Dažniau nei 3 kartus per dieną ir ilgiau nei 7 dienas vartojant slogos gydymui skirtus, vietiškai veikiančius dekongestantus – nosies gleivinę sutraukiančius vaistus – gali atsirasti gleivinės pakitimai ir išsivystyti medikamentinė sloga, kurią itin sunku išgydyti. To priežastis – atsiradusi priklausomybė jos gydymui naudojamiems vaistams, kurie sukelia priešingą efektą: ne slopina slogos simptomus, o juos skatina. Dėl to nosies gleivinė dar daugiau paburksta, o nosis dar labiau užgula, tad reikalingos vis didesnės vaisto dozės, kurių veikimas vis trumpesnis“, – aiškina „Camelia“ vaistininkė.
Kaip tinkamai gydyti slogą?
Slogą galima gydyti nekeliant grėsmės savo sveikatai, tereikia vadovautis šiais patarimais:
Iki 7 dienų ir ne dažniau nei 3 kartus per dieną vartoti nosies gleivinę sutraukiančius vaistus – vietinio poveikio lašus ar purškalus – ir sisteminio poveikio geriamus vaistus tablečių ar sirupo forma.
Ne ilgiau nei 2 savaites naudoti hipertoninį jūros vandenį, kuris mažina nosies paburkimą, užgulimą ir stabdo sekreciją ar izotoninį jūros vandens tirpalą, kuris pašalina gleives ir išplauna nosies gleivinę. Norint pajusti šių vaistų naudą, prieš naudojimą reikėtų dezinfekuoti jų antgalius, o įsipurškus į nosį, jos nepūsti bent 10 minučių.
„Hipertoninis jūros vanduo ne tik padeda gydyti slogą, bet ir praturtina organizmą reikalingais mineralais, nes jo sudėtyje yra cinko, vario, seleno ir magnio“, – sako vaistininkė.
Jeigu slogos simptomai nepraeina ilgą laiką, prastėja miego kokybė, klausa, rega bei atsiranda pūlinga ar su krauju sekrecija iš nosies, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Prižiūrėkite nosį tinkamai
Anot A. Krušnienės, savo nosies sveikata galima rūpintis prevenciškai ir tokiu būdu sumažinti slogos riziką, jeigu laikomasi šių taisyklių:
„Svarbu nosį plauti jūros ar paprastu vandeniu, reguliariai vėdinti ir drėkinti patalpas bei per parą suvartoti reikiamą vandens kiekį (vienam kūno kilogramui jo reikia 0,03 l). Taip pat maudytis po karštu dušu, į mitybos racioną įtraukti česnaką ir vartoti vitaminus, kurie stiprina imunitetą – A, C ir E.
Rita Rauluševičiūtė
